Naujienos

Susiplanuoti kelionę autobusu, pasigaminti vakarienę, paprašyti pagalbos ar pasakyti „ne“. Šių įgūdžių reikia kiekvienam paaugliui, tačiau geri mokymosi rezultatai dar nereiškia, kad kasdienėse situacijose jis jausis užtikrintai. Autistiškiems jaunuoliams įgyti ir pritaikyti tokius įgūdžius gali būti sunkiau, todėl ypač svarbus nuoseklus mokymas ir praktika. Apie tai, nuo ko pradėti ir kaip suteikti daugiau savarankiškumo kasdienybėje,

Kaip geriau suprasti savižalos priežastis ir tinkamai reaguoti į tokį elgesį? Šiai temai buvo skirti spalio 6 d. Taline, Estijoje, vykę mokymai „SOS Side-by-Side – On Self-Harm“. Šiaurės ministrų tarybos biurų Lietuvoje ir Estijoje kvietimu juose dalyvavo Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė Lina Sasnauskienė kartu su Vaiko raidos centro atstove Justina Arlauskiene. Mokymus vedė

Ar ramindami vaiką kartais neatimame iš jo būdo nusiraminti? Šį klausimą kėlėme kalbėdamiesi apie pasikartojančius judesius: plasnojimą rankomis, šokinėjimą ir kitus savireguliacijos būdus. Rugsėjo 30 d. Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pilaitukas“ vyko trys iniciatyvos „Žvelk giliau“ renginiai. Trijose dalyvių grupėse dalijomės virtualiosios realybės patirties „Lu“ įspūdžiais, klausėmės autistiškos moters Lizos ir autistišką vaiką auginančios mamos pasakojimų. Kalbėjome

Aleksandros ir Ainio Krasauskų šeimoje auga dvi autistiškos mergaitės – devynerių Liepa ir penkerių Austėja. Motinystė Aleksandrą atvedė ne tik į kitokį vaikų pažinimą, bet ir į naują profesinį kelią. Šiandien ji dirba logopede, savo profesinėje praktikoje remiasi neuroįvairovę gerbiančiu požiūriu, gilina žinias apie DIR/Floortime modelį ir autistiškų vaikų komunikacijos bei kalbos raidą bei sako,

Laukti atsakymo dėl vaiko raidos gali būti vienas sunkiausių etapų tėvams – tai laikas, kai ne tik kyla daugybė klausimų apie ateitį, bet ir slegia kaltė, nerimas, nežinia, o aplinkinių palaikymo dažnai pritrūksta. Būtent todėl ankstyvosios pagalbos konsultacijos, kurias per pastaruosius dvejus metus Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ suteikė daugiau nei 330 individualių ir grupinių

Per stiklo šukes viena paskui kitą einančios mamos šiame klipe nėra aktorės. Visos jos augina autistiškus vaikus, todėl ekrane perteikiamos patirtys yra ir jų pačių gyvenimo dalis: meilė vaikui, išgirdus diagnozę užklumpantis pasimetimas, vienišumas ir kitos mamos ištiesta ranka. Šias patirtis sujungė Stano sukurta daina „Meilė – mano kelias“, kurią atlieka Katažina Zvonkuvienė ir Viktorija

Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komitetas, įvertinęs, kaip Lietuva įgyvendina Asmenų su negalia teisių konvenciją, pripažino šalies pažangą, tačiau atkreipė dėmesį į vis dar išliekantį autistiškų žmonių atskyrimą. 2026 m. rugpjūčio 27 d. paskelbtose baigiamosiose pastabose pažymima, kad vaikams, turintiems didesnių pagalbos poreikių, trūksta globos šeimos aplinkoje alternatyvų, o bendrojo ugdymo mokyklose tebeveikia segreguotos

Rugsėjo 17 ir 18 d. Rygoje vyko Šiaurės ir Baltijos šalių autizmo asociacijų susitikimas, kurį šiemet organizavo Latvijos autizmo asociacija. Tokia bendradarbiavimo tradicija prasidėjo dar 1998 metais. Iš Baltijos šalių pirmoji prie jų prisijungė Estija, vėliau estai pakvietė Latviją, o 2016 metais bendradarbiavimo dalimi tapome ir mes. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacijai „Lietaus vaikai“ atstovavo

Žmonių su sunkia ir kompleksine negalia teisė gyventi bendruomenėje turi tapti valstybės garantija, o ne priklausyti nuo senstančių tėvų galimybių ar pavienių organizacijų iniciatyvų. To rugsėjo 8 d. politinėje diskusijoje pareikalavo NEPATOGŪS, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“ ir Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“. Politikų ir Vyriausybės atstovai sutarė, kad sistemai reikia esminių pokyčių,

Lietuva artėja prie ribos, kai vis daugiau žmonių su sunkia ir kompleksine negalia gali likti be jiems būtinos pagalbos – senstantys tėvai jos fiziškai nebepajėgs užtikrinti, o valstybė vis dar neturi sistemos, pasirengusios šią atsakomybę perimti. Todėl tolesnis sprendimų atidėliojimas reiškia nebe pažadų neįgyvendinimą, o realią pagalbos krizę – žmonės su sunkia negalia bus priversti