Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komitetas, įvertinęs, kaip Lietuva įgyvendina Asmenų su negalia teisių konvenciją, pripažino šalies pažangą, tačiau atkreipė dėmesį į vis dar išliekantį autistiškų žmonių atskyrimą. 2026 m. rugpjūčio 27 d. paskelbtose baigiamosiose pastabose pažymima, kad vaikams, turintiems didesnių pagalbos poreikių, trūksta globos šeimos aplinkoje alternatyvų, o bendrojo ugdymo mokyklose tebeveikia segreguotos specialiosios klasės.
Kiek vykdomos reformos iš tiesų keičia žmogaus kasdienį gyvenimą? Persikėlimas į mažesnius globos namus ar mokymasis bendrojo ugdymo mokykloje savaime dar neparodo, ar autistiškas žmogus gauna jam reikalingą pagalbą ir turi daugiau galimybių visavertiškai dalyvauti bendruomenėje. Ką JT rekomendacijos reiškia autistiškiems žmonėms ir kokių pokyčių jos reikalauja iš Lietuvos, analizuoja Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ tyrėja Laura Naudžiūnaitė.
19 straipsnis. Kokia pagalba leidžia gyventi bendruomenėje?
Komitetas pažymėjo, kad Lietuvoje trūksta galimybių užtikrinti globą šeimos aplinkoje autistiškiems vaikams, kuriems reikia daugiau pagalbos, todėl šie vaikai apgyvendinami institucijose. Lietuva raginama kurti kiekvieno žmogaus poreikius atitinkančias alternatyvas institucinei globai ir užtikrinti jų finansavimą. Rekomendacija apima ir autistiškus suaugusiuosius, kuriems reikia intensyvesnės pagalbos. Atskirai išskiriami ir autistiški vaikai ir suaugusiejė, turintys ypatingai didelių pagalbos poreikių. Šias patirtis ir pagalbos stoką liudija ir mūsų Lietaus vaikų bendruomenės istorijos.
Taip pat svarbu padėti šeimoms, kad institucinės globos apskritai neprireiktų. Ženevoje Lietuvos delegacija pripažino, kad pagalba šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, būdavo suteikiama per vėlai, todėl vienam iš artimųjų tekdavo pasitraukti iš darbo rinkos.
Pagalba turi būti suteikiama laiku ir nenutrūkti pradėjus ją teikti. Tačiau net augant finansavimui to užtikrinti nepavyksta. Komitetas nurodė, kad negalios reformai skiriamos lėšos nuo daugiau kaip 226 mln. eurų 2020 m. didėja iki planuojamų 687 mln. eurų 2026 m., tačiau kartu pažymėjo, kad 2024 m. daliai žmonių su negalia asmeninė pagalba nutrūko dėl finansavimo stokos. Vadinasi, bendras lėšų augimas dar negarantuoja, kad kasdien reikalinga paslauga bus teikiama be pertrūkių. Todėl Lietuvai rekomenduojama užtikrinti stabilų asmeninės pagalbos finansavimą, o jos apimtį grįsti individualiai įvertintais poreikiais.
Vis dėlto net ir suteikus paslaugą lieka klausimas, kiek sprendimų priima pats žmogus. Tai aiškiai išryškėjo Lietuvos delegacijos ir Komiteto pirmininkės pavaduotojos Amalia Gamio Ríos dialoge. Delegacijai pristačius didžiųjų vaikų globos įstaigų uždarymą ir vaikų apgyvendinimą mažesniuose globos namuose, apibūdintuose kaip artimuose šeimos aplinkai, Amalia Gamio Ríos atkreipė dėmesį, kad perkėlimas iš vienos institucijos į kitą nėra deinstitucionalizacija, ir teiravosi, kaip Lietuva taiko 2022 m. Komiteto parengtas deinstitucionalizacijos gaires. Atsakydama delegacija pabrėžė, kad pertvarka turi keisti ir globos turinį, bei aptarė darbuotojų kompetencijų stiprinimą ir pagalbą šeimoms.
Baigiamosiose pastabose Komitetas šią problemą įvardijo konkrečiai – pertvarkant įstaigas į mažesnes gyventojų grupes išlieka institucinės rutinos, darbuotojų trūkumas ir individualaus pasirinkimo stoka. Susirūpinimas išsakytas ir dėl grupinio gyvenimo namų, kuriuos neretai steigia pačios globos institucijos, neužtikrindamos gyventojams tikro pasirinkimo, kur ir su kuo gyventi.
Dar 2017 m., aiškindamas teisę gyventi savarankiškai, Komitetas pabrėžė žmogaus galimybę kontroliuoti savo kasdienybę ir jam teikiamą pagalbą. Institucinis gyvenimo būdas gali išlikti ir nedideliame būste, jeigu už gyventoją nusprendžiama, su kuo jis gyvens, kas jam padės ir kokiai dienotvarkei turės paklusti. Autistiškam žmogui galimybė spręsti dėl savo kasdienybės gali reikšti, kad jis gali pasitraukti iš triukšmingos patalpos, atsisakyti nemalonios veiklos ir bendrauti jam priimtinu būdu. Kai žmogus nekalba, jo pasirinkimams suprasti gali reikėti individualių komunikacijos priemonių ir jį pažįstančių darbuotojų pagalbos.
24 straipsnis. Kaip autistiškas vaikas dalyvauja mokyklos gyvenime?
Švietimo srityje Komitetas atkreipė dėmesį į segreguotas specialiąsias klases, kurios bendrojo ugdymo mokyklose tebeveikia įvairiapusių raidos sutrikimų turintiems mokiniams, įskaitant autistiškus vaikus. Lietuvos delegacijos paaiškinimas, kad šiai grupei atskirų mokyklų nėra, neatsako į klausimą apie atskyrimą pačios mokyklos viduje. Vaikas gali lankyti bendrąją mokyklą, tačiau mokytis atskiroje klasėje ir turėti ribotas galimybes dalyvauti bendrose veiklose.
Vertinti šių vaikų padėtį sunku ir pagal bendrus įtraukties rodiklius. Komitetas pabrėžė, kad dažnai minimas maždaug 90 proc. rodiklis apibūdina platesnę specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių grupę. Jo pateiktais duomenimis, pagal negalią skaičiuojamas rodiklis 2025 m. siekė 59,1 proc.
Atotrūkį tarp nustatytų poreikių ir suteiktos pagalbos rodo Valstybės kontrolės 2026 m. auditas – aplankytose mokyklose 56 proc. vertintų mokinių negavo visų rekomenduotų švietimo pagalbos specialistų paslaugų. Šis rodiklis apima platesnę mokinių grupę, tačiau konkretų autistiško mokinio atvejį atskleidė ir Lygių galimybių kontrolieriaus 2025 m. spalio 13 d. sprendimas dėl pasiekimų patikrinimo. Pritaikymai buvo numatyti specialistų pažymoje ir mokyklos direktoriaus įsakyme, tačiau Nacionalinė švietimo agentūra jų neužtikrino.
Komitetas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl augančio mokymo namie masto ir pranešimų apie spaudimą šeimoms. Lietuvos švietimo duomenimis, tarp pavienio mokymosi forma ir savarankišku mokymosi organizavimo būdu besimokančių mokinių vaikų, kurių specialiųjų ugdymosi poreikių priežastis priskirta įvairiapusių raidos sutrikimų kategorijoms, padaugėjo nuo 61 mokinio 2020–2021 mokslo metais iki 125 mokinių 2024–2025 mokslo metais. Šie skaičiai savaime neįrodo išstūmimo iš mokyklos, tačiau pagrindžia poreikį išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis priimami sprendimai dėl ugdymo namie. Ar šeima renkasi vaikui tinkamiausią mokymosi būdą, ar prisitaiko prie mokykloje neprieinamos pagalbos?
Panašus atsakomybės klausimas kyla siūlant mokinį perkelti dėl tariamai neproporcingos sąlygų pritaikymo naštos. Komitetas pažymėjo aiškių jos vertinimo kriterijų stoką ir rekomendavo tokius kriterijus nustatyti, o jų nesant – nutraukti perkėlimo praktiką. Autistiško mokinio sunkumai mokykloje turėtų paskatinti pirmiausia įvertinti, kokios sąlygos jam sudarytos ir ar suteikta reikalinga pagalba. Kitaip atsakomybė už nepritaikytą ugdymą gali būti perkelta pačiam vaikui ir jo šeimai.
Todėl rekomendacijų įgyvendinimą turės parodyti faktiškai suteikta individualizuota pagalba ir jos poveikis mokinio dalyvavimui. Pagalba turi išlikti prieinama ir tęsiant mokslą – Komitetas rekomenduoja panaikinti su negalia susijusios specializuotos švietimo pagalbos amžiaus ribą bei gerinti aukštojo mokslo, profesinio ir suaugusiųjų mokymo prieinamumą. Autistiško žmogaus poreikiai savaime neišnyksta sulaukus pilnametystės, o pagalbos praradimas gali apriboti jo tolesnį mokymąsi.
Kas pasikeis autistiškų žmonių gyvenime?
Rekomendacijų įgyvendinimą parodys ne priimti dokumentai ar įgyvendintų reformų skaičius, o tai, ar autistiški žmonės gauna reikalingą pagalbą, gali mokytis kartu su kitais ir patys pasirinkti, kur bei su kuo gyventi. Vertinant pokyčius būtina išgirsti ir tuos žmones, kuriems reikia daugiau pagalbos bendraujant, kad jų patirtys ir poreikiai neliktų nematomi.
Nors kitą Lietuvos ataskaitą preliminariai numatyta teikti tik 2040 m., gyvenimo bendruomenėje klausimą Komitetas priskyrė prie sričių, kuriose būtina imtis skubių priemonių. Todėl laukti kito tarptautinio vertinimo negalima. Tikrasis rekomendacijų svoris paaiškės iš to, ar jos virs sprendimais, kuriuos autistiški žmonės ir jų šeimos pajus savo kasdieniame gyvenime.
Advokacinės veiklos yra projekto „MATOMI“: įtraukiojo švietimo ir bendruomeninės pagalbos stiprinimas autistiškiems žmonėms dalis. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos programos #VERTA lėšomis.
#remiaALF #CERV #MATOMI #lietausvaikai Atviros Lietuvos fondas
