Stovykla, kurioje nėra „iškeltų antakių“

Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jau dešimtąjį kartą organizuoja stovyklą prie jūros, skirtą autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams ir juos lydintiems asmenims. Stovykla – tai atokvėpis autistiškiems vaikams, jų seserims ir broliams, tėvams. Čia niekas neteisia, nekomentuoja, nevertina, vyrauja harmonija ir supratimas. Itin daug prie galimybės atsikvėpti prisideda savanoriai, kurie stovyklos metu globoja vaikus. Dr. Daiva Bartušienė, VDU Sociologijos katedros dėstytoja, antropologė, nagrinėjanti neuroįvairovę ir autizmo antropologiją, dalijasi savo patirtimi pernai metų vasaros stovykloje.

Įvairovė įvairovėje

Šeimų stovykla yra ta vieta, kuri leidžia ne tik susipažinti, bet ir pažinti žmones, nes juos gali pamatyti visokius – ir liūdnus, ir laimingus, ir pavargusius, ir užsiėmusius, ir valgančius, ir miegančius žmones. „Ši vieta bendruomenės pažinimui ir supratimui yra unikali, nes nuo ryto iki vakaro esi tarp žmonių, juos matai visokius ir pati būni visokia. Žmonės žino, kad esu tyrėja, bet aš nevažiuoju į stovyklą tik su tikslu tyrinėti ar atlikti interviu. Žinoma, kaip antropologei, tai visada yra pažinimo dalis, bet man, kaip žmogui, daug svarbiau pabūti tokioje natūralioje aplinkoje su žmonėmis, juos pajausti ir pamatyti įvairovę įvairovėje“, – sako dr. D. Bartušienė.

Dr. D. Bartušienės nuomone, stovykla atradusi labai gerą balansą tarp to, kiek pareigų suteikiama savanoriams ir kiek sukuriama galimybių tėvams atsipalaiduoti. Visi jaučiasi bendruomenės dalimi, tačiau niekas nesijaučia perspaustas: „Ši stovykla – tai laisvės laikas visiems. Nesvarbu, koks tu keistas, koks tu kitoks, viskam yra atsakymas. Jeigu vienas vaikas dvi valandas supasi „gandro lizde“, o kitas per dailės terapiją išpiešia visą savo kūną niekam nekyla klausimų, niekas nekilnoja antakių ir kreivai nežiūri. Visi viską supranta. Tokia laisvė visiems gyvybiškai svarbi, nes suteikia galimybę būti tuo kuo esi.“

„Jei kyla klausimų, kaip turi atrodyti įtrauktis, tai ji turėtų būti tokia kaip stovykloje. Viskas vyksta labai lengvai, nes visi žino, ko atvažiuoja, ko laukti. Sudarytos visos sąlygos, kad stovykla būtų pagalba visiems – tiek tėvams, kurie dažnai be atokvėpio prižiūri savo vaikus, tiek broliams ir seserims, kurie dažnai lieka nuskriausti dėmesiu, auga žinodami, kad reikia nusileisti, kad yra dalykai, kur turi prisiderinti. O čia visi, būdami vienoje krūvoje, atranda savo bendruomenės dalį, turi su kuo pabendrauti ir iš tikrųjų gali gerai praleisti laiką“, – dalijasi Beata Veselienė, Vilniaus „Lietaus vaikai“ vadovė.

Stovyklos savanorio portretas

Stovykloje yra didelė savanorių dalis, kuri susijusi su šia sritimi, pavyzdžiui, studijuojantys raidos mokslus, socialinę pedagogiką, ergoterapiją ar dirbantys pedagoginį darbą. „Tačiau, man atrodo, kad ateina ir tokie, kurie galbūt turi neurodivergentiškų bruožų ar patys susidūrę su kažkokiais iššūkiais. Stovykla jiems patiems veikia kaip terapinė patirtis, jie padėdami kitiems, būdami tokioje aplinkoje patys atranda save ir jaučiasi gerai“, – mano antropologė.

Pasak dr. D. Bartušienės, būsimam savanoriui reikėtų įsivertinti savo tolerancijos ir pakantumo ribas: „Svarbu, kad žmogus atsakytų sau į klausimą, kiek jis gali priimti kitą, būti šalia kitokio žmogaus, išeiti su juo į viešas erdves, o, esant poreikiui, kaip už jį atstovės, kaip reaguos į replikas paplūdimyje ir pan. Visų kitų dalykų stovykla išmokys pati, svarbiausia atvykti su atvira širdimi, nebijoti ko nors nežinoti, gal kartais ir suklysti, nes neturi viskas šimtu procentu pavykti.“

„Labai džiaugiamės ir vertiname, kad atvažiuoja ir daugiau tokių savanorių kaip Daiva. Nė vienas mokytojas, atvykęs į stovyklą, neišvažiavo toks pats, jie visi išvažiavo pasikeitę. Dirbantys su autistišku vaiku, dažnai nemato visumos, o čia galimybė pamatyti ir patirti viską. Stovykla suteikia visapusišką naudą savanoriams: jeigu dirbs šioje srityje, mokės įvertinti daugiau aplinkybių, prasiplės požiūris, jeigu nedirbs – nežiūrės kreivai į kitokį elgesį“, – pasakoja B. Veselienė.   

Patirtis stovykloje

Dr. D. Bartušienė dalijasi, kad į stovyklą atėjo kaip paprasta savanorė su vienintele nuostata, ko nors nesugadinti, nepadaryti žalos: „Atėjau atvira širdimi, neturėjau jokių lūkesčių, tik vieną – norėjau, kad globojamas vaikas būtų mergaitė. Statistiškai didžioji dalis autistiškų žmonių yra berniukai, su jais bendrauti yra tekę labai daug, todėl labai norėjau iš arti susipažinti su autistiška mergaite. Buvo nuostabu tai patirti.“

Kiekvieno savanorio diena skirtinga, nes vaikų poreikiai labai įvairūs. „Sanatorijos ritmas – taip norisi apibūdinti stovyklos dienas, viskuo pasirūpinta: ir idomiomis veiklomis, ir maitinimu, ir poilsiu. Man pavyko greitai atrasti ryšį su globojama mergaite ir galėjome būti dviese. Užsiimdavome įvairiomis veiklomis, o, kai matydavau, kad triukšmo, veiksmo per daug, laiką leisdavome atokiau. Taip pat labai patiko, kad kol mano globojama mergaitė miegodavo pietų miegelio, aš galėdavau savo laiką skirti kažkuriam kitam vaikui ar padėti, kur reikia pagalbos.“

Didžiausias apdovanojimas, kaip pasakoja dr. D. Bartušienė, tai buvo išvyka dviese su globojama mergaite į Šventąją nusipirkti ledų: „Tai, kad manimi pasitikėjo mergaitės mama, kad galėjau nusivežti mergaitę ledų, man buvo didelis įvertinimas. Apgalvojau kiekvieną žingsnį, nes triukšmas jai buvo didžiausias sensorinis iššūkis. Atvykome į prekybos centro aikštelę, iš abiejų pusių parkavimo vietos tuščios ir vos tik užgesinau variklį, iš abiejų pusių privažiavo du baikeriai su čioperiais! Garsas toks klaikus, kad net mašina dreba, o žinau, kad mergaitei reikia vengti staigaus, netikėto triukšmo, nes stipriai išsigąsta. Jau pradėjau dėlioti variantus, ką darysime, stengiausi nukreipti jos dėmesį, bet visa laimė, kad motociklus greitai išjungė. Ir į stovyklą sugrįžome kupinos geriausių įspūdžių.“

Padėk susitikti – autistiškiems vaikams su laisve vasaros stovykloje, mamoms ir tėčiams su poilsio akimirkomis, o savanoriams su patirtimi, vedančia į pokyčius.

Paramą Vaikų vasaros stovyklai galite pervesti:

Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai”

a.s. LT977300010135015035

Kiti straipsniai:

KinoVakaras
„Lietaus žmogus“ paramos kino vakaras įvyko!
Nepaprastai džiaugiamės ir esame kupini įspūdžių po balandžio 18 d. įvykusio nuostabaus vakaro. Sulaukti...
Skaityti straipsnį >
ankstyvoji pagalba (2)
Iškalbėti nerimą: konsultacijos tėvams, laukiantiems vaiko diagnozės
Kilus įtarimams dėl galimo vaiko raidos sutrikimo ir užsiregistravus raidos ištyrimui pas specialistus,...
Skaityti straipsnį >
LietausPsl
Legendinis „Lietaus žmogus“ vienam kartui sugrįžta į kino teatro ekraną
Visame pasaulyje balandis žinomas kaip autizmo supratimo didinimo mėnuo. Lietuvos autizmo asociacija...
Skaityti straipsnį >

Prisidėk prie autistiškų asmenų įtraukties

Scroll to Top
Skip to content