Balandžio 2-ąją minima Pasaulinė autizmo supratimo diena primena apie vis dar aktualų poreikį kurti atviresnę ir labiau prieinamą visuomenę. Kultūros institucijų vaidmuo čia tampa itin svarbus – jos gali padėti mažinti atskirtį ir kurti saugias bei įtraukias erdves. Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) šiemet tęsia keramikos edukacijas „Viskas pagal planą“, skirtas vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, ir jų šeimoms.
Įtrauktis prasideda nuo saugios aplinkos
LNM jau ne vienerius metus kryptingai kuria įtraukias veiklas skirtingoms bendruomenėms, o edukaciniai keramikos užsiėmimai „Viskas pagal planą“ yra viena iš ilgalaikių iniciatyvų, skirtų autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams ir jų šeimoms. Projektas gimė bendradarbiaujant su Vilniaus puodžių cechu iš poreikio sukurti saugią ir sensoriniu atžvilgiu pritaikytą aplinką, kurioje vaikai galėtų praleisti laiką, ugdydami kūrybiškumą.
Anot autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovės Linos Sasnauskienės, veiklų aplinka sensoriniu požiūriu turėtų būti draugiška ir nuspėjama: svarbu, kad visi lankytojus sutinkantys žmonės būtų pasiruošę, o turinys būtų prieinamas skirtingais būdais – ne tik klausantis, bet ir matant, liečiant, judant.
„Įtraukiuose užsiėmimuose svarbu pagal esamus poreikius reguliuoti šviesą ir garsą, turėti erdves, skirtas nusiraminimui, suteikti galimybę judėti ar naudotis sensorinėmis priemonėmis. Svarbus ir aiškumas bei nuspėjamumas: vaizdiniai tvarkaraščiai, taip pat socialinės istorijos padeda vaikams jaustis saugiau“, – teigia L. Sasnauskienė.
LNM bendruomeninių projektų koordinatorė Agnė Putelytė teigia, jog šie principai muziejuje nuosekliai taikomi praktikoje, kuriant vaikams suprantamą, saugią ir jų poreikiams pritaikytą aplinką.
„Visuomet stengiamės, kad keramikos užsiėmimai būtų aiškiai struktūruoti ir nuspėjami – dalyviai iš anksto supažindinami su veiklos eiga, naudojame vaizdinius paaiškinimus, o erdvė pritaikoma taip, kad būtų kuo mažiau sensorinių dirgiklių. Taip pat turime ramesnes zonas, kuriose vaikai gali atsitraukti nuo veiklų ir nusiraminti. Tokia aplinka padeda jaustis saugiau ir drąsiau įsitraukti į kūrybinį procesą“, – sako A. Putelytė.
Kaip kurti autistiškiems vaikams draugišką aplinką?
L.Sasnauskienės teigimu, įtrauktis pirmiausia reiškia galimybę vaikui ir jo šeimai dalyvauti visuomeniniame gyvenime nebijant atstūmimo. Kai kultūros ar edukacinės veiklos pritaikomos skirtingiems autistiškų vaikų poreikiams, šeima gali jaustis saugiai ir drąsiai įsitraukti, o vaikas – būti priimtas ir laukiamas.
„Įtrauktis reiškia ir lankstumą – galimybę rinktis, kaip dalyvauti, bei skirtingus būdus įsitraukti. Tokia aplinka ne tik padeda vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, bet ir kuria atviresnę, supratingesnę patirtį visiems lankytojams“, – sako L. Sasnauskienė.
Pasak jos, svarbiausia suprasti, kad neuroįvairovė nėra „blogas elgesys“ ar „netinkamas auklėjimas“. Vaiko reakcijos dažnai yra signalas apie patiriamą krūvį – triukšmą, žmonių gausą, neaiškias taisykles, staigius pokyčius ar sensorinį diskomfortą.
„Kai aplinka tampa draugiškesnė – su aiškiomis instrukcijomis, mažiau chaoso ir galimybe daryti pertraukas – vaikui lengviau mokytis, bendrauti ir būti savimi. Taip pat svarbu atsisakyti požiūrio, kad vienas sprendimas tinka visiems: vaikų poreikiai skiriasi, todėl įtrauktis veiksmingiausia tuomet, kai sudaromos skirtingos pasirinkimo galimybės, o ne siūlomas vienas „teisingas“ dalyvavimo būdas“, – sako L. Sasnauskienė.
Vilniaus puodžių cecho keramikės Elenos Aleksejevos teigimu, tai praktikoje įprastai reiškia ne visiems vienodą veiklos modelį, o galimybę prisitaikyti prie kiekvieno vaiko tempo, jautrumo ir individualių norų, pasirinkimų.
„Kiekvienas vaikas į užsiėmimus ateina su skirtingais poreikiais, todėl labai svarbus lankstumas – jei nenori liesti molio, siūlome kitas veiklas ar tiesiog buvimą šalia. Matome, kad saugioje aplinkoje pamažu atsiranda pasitikėjimas ir noras įsitraukti. Šiame kelyje svarbu, kad kultūros įstaigos sujungia jėgas ir kartu didina prieinamumą – mokosi abi pusės. Net kasdienės detalės tai parodo: kolegos, pamatę ant grindų nukreipiamąsias rodykles, jau žino, kad sulauksime vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą. Tai padeda visai komandai iš anksto pasiruošti ir reaguoti į vaikų poreikius“, – pažymi E. Aleksejeva.
Įtrauki bendruomenė – kelias į mažesnę socialinę izoliaciją
L.Sasnauskienė pažymi, jog būtent bendruomeninės veiklos kuria priklausymo jausmą – vaikui tai reiškia, kad jis gali būti tarp žmonių nepatirdamas gėdos ar nuolatinio elgesio taisymo.
„Šeimoms tai reiškia mažesnę izoliaciją: atsiranda galimybių susitikti, dalytis patirtimi, pajusti palaikymą ir drąsiau būti viešose erdvėse. Mūsų asociacija ir atsirado iš šeimų poreikio veikti kartu ir siekti pokyčio – kad autistiškus vaikus auginančios šeimos turėtų daugiau galimybių gyventi visavertį, įtrauktų gyvenimą“, – teigia L. Sasnauskienė.
Asociacijos vadovė priduria, kad kultūros institucijų įsitraukimas čia itin reikšmingas: atverdamas duris irpritaikydamas kūrybines veiklas, LNM siunčia aiškią žinutę – kultūrinėse veiklose gali dalyvauti ir yra laukiami visi.
„Tokia ir yra tikra įtrauktis – kai sudaromos sąlygos kiekvienam dalyvauti kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Tarptautinė autizmo supratimo diena primena, kad visi esame visuomenės dalis. Tėvams – jūs nesate vieni, jūsų vaiko poreikiai svarbūs. Ugdytojams ir kultūros institucijoms – įtrauktis prasideda nuo esminių dalykų: nuspėjamos struktūros, aiškių taisyklių, sensoriškai draugiškos aplinkos, pasirengusių darbuotojų ir pagarbios komunikacijos“, – sako L. Sasnauskienė.
Daugiau informacijos apie edukacinius keramikos užsiėmimus vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą „Viskas pagal planą“ rasite čia.
Lietuvos nacionalinio muziejaus naujienas kviečiame sekti interneto svetainėje: http://www.lnm.lt/ arba socialiniame tinkle: https://www.facebook.com/lnmuziejus/.
