Neurologė L. Mikulėnaitė: socialinės istorijos padeda autistiškiems vaikams suprasti kontekstą

Nepaisant to, kad Lietuvoje per dešimt metų diagnozuotų autizmo atvejų skaičiaus augimas siekė beveik 400 procentų, išleistų knygų skaičių galima suskaičiuoti ant abiejų rankų pirštų. Autizmas – specifinė negalia, todėl auginti ar ugdyti tokį vaiką reikalingos žinios, kurios beveik nepasiekiamos lietuvių kalba. Tėvams ir specialistams gyvybiškai trūksta moksliškai pagrįstos literatūros – kaip padėti vaikui namuose ar švietimo įstaigose. 

Socialinės istorijos

„Švietimo sistema kažkiek bando atliepti šį poreikį, tačiau maži tiražai ir platinimo ypatumai lemia, kad jų išleistos knygos yra sunkiai pasiekiamos net specialistams. Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, suprasdama situaciją, aktyviai domisi ir deda visas pastangas, jog aktuali literatūra būtų prieinama lietuvių kalba. Jos iniciatyva išleista knyga „Socialinių istorijų rašymo gairės: nuoseklūs žingsniai tėvams ir specialistams.“ Knyga skirta padėti autistiškiems asmenims geriau suprasti socialinį kontekstą ir skatina teigiamus elgesio pokyčius. Tai pirmasis vadovas lietuvių kalba apie socialinių istorijų kūrimą“, – sako Kristina Košel – Patil, asociacijos Valdybos pirmininkė. 

Gyvename pasaulyje, kuriame asmens elgesį reguliuoja socialinės taisyklės, normos. Dažnai  tai nerašytos, bet visuotinai priimtos elgesio taisyklės, kurios leidžia prognozuoti žmonių elgesį įvairiose gyvenimo situacijose. Pasak Laimos Mikulėnaitės, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Vaikų ligoninės vaikų neurologės-socialinės pediatrės, vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, dažnai nesupranta socialinio bendravimo taisyklių, intuityviai nejaučia bendravimo ypatumų, neatliepia kitų žmonių emocijų. Nemokėdami komunikuoti priimtinu būdu jie demonstruoja netinkamą elgesį: pyktį, įniršį, agresiją ir pan., kas gerokai apsunkina vaikų prisitaikymą bendruomenėje. 

„Išmokti socialinio elgesio svarbi vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimą, ugdymo ir reabilitacijos programos dalis. Socialinės istorijos – vienas iš socialinių įgūdžių mokymosi instrumentų, kuris leidžia autistiškiems vaikams suprasti situaciją, išmokti tinkamai elgtis įvairiose aplinkose: parduotuvėje, žaidimų aikštelėje, ugdymo įstaigoje ir kitur. Nors socialinių istorijų metodas pirmiausia buvo sukurtas autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams, jis puikiausiai gali būti taikomas nekalbantiems, turintiems mokymosi ar intelekto sutrikimą turintiems vaikams“, – teigia L. Mikulėnaitė. 

Teigiami elgesio pokyčiai

Knyga suteikia tėvams ir specialistams išsamias instrukcijas, kaip rašyti individualizuotas socialines istorijas savo vaikams, ugdytiniams. Tai įgalins suaugusiuosius bendrauti su autistiškais vaikais ir jaunuoliais tinkamu būdu. „Knygą sudaro trys dalys: intervencijos principai (teorija), realių socialinių istorijų pavyzdžių su paaiškinimais, kas yra gerai ir kontroliniu sąrašu (praktika), kad padėtų rašančiam istoriją atlikti tai teisingai. Perskaičius šią knygą ir ja naudojantis, specialistai ir tėvai bus pajėgūs savarankiškai parašyti socialinę istoriją savo vaikui, ugdytiniui“, – komentuoja K. Košel – Patil.

Anot L. Mikulėnaitės, naudojant socialinių istorijų metodą, galima vaikui išaiškinti socialinį kontekstą, padėti suprasti kitų žmonių lūkesčius ir norus, išmokti tinkamų elgesio būdų: „Kiekviena socialinė istorija – tai konkrečiam vaikui sukurta taisyklė, atsižvelgiant į jo ypatumus, sunkumus ir galimybes. Ši knyga – apie vaiko elgesį, jo adaptaciją, sugebėjimą gyventi visuomenėje, apie tai, be ko vaikui būtų itin sunku paaiškinti gyvenimiškas situacijas, įvykius ar tam tikrą veiklą – apie tai, ką vaikui, be socialinių istorijų metodo ypač sunku suprasti.“

Vidas Karvelis, Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos direktorės pavaduotojas, dalijasi, kad naudoja terminą „socialiniai scenarijai“, nors Lietuvoje prigijo terminas „socialinės istorijos“: „Tenka pripažinti, kad mūsų kasdieniniame bendravime yra daug sutartinių, šabloniškų elementų, kurie palengvina bendravimą, daro jį paprastesniu ir lengviau suprantamu. Knygos autoriai genialiai suvokė šių standartinių scenarijų svarbą neurotipiškų asmenų bendravime ir sukūrė būdą kaip neuroįvairovės asmenims įsijungti į šį „teatrą“. Viliuosi, kad dabar, kai jau yra metodo aprašymas lietuviškai, palengvins bendravimą mūsų „įvairiesiems“ – padės jiems kiek lengviau susikalbėti su tipiškais, standartiškais savo draugais ir artimaisiais.“ 

Kiti straipsniai:

Putų šou_foto Valerij Bizunovič
Kviečiame savanorius prisijungti 
Savanoriai, prisijunkite prie šių metų „Lietaus vaikų“ vasaros stovyklos Šventojoje! Stovykloje laukiami...
Skaityti straipsnį >
KAIPGERAI_LV-Sensorinis
Atvertas pirmasis sensorinis sodas autistiškiems vaikams
Šiandien – birželio 3 d. atvertas pirmasis sensorinis sodas autistiškiems vaikams asociacijos „Vilniaus...
Skaityti straipsnį >
Aras
Panevėžietis rūpinasi negalią turinčiais vaikais, žmona – šeimos finansine gerove
Prieš septynerius metus buvo neįprasta sutikti tėtį, kuris taip intensyviai būtų įsitraukęs į autistiško...
Skaityti straipsnį >

Prisidėk prie autistiškų asmenų įtraukties

Scroll to Top
Skip to content