Nuoširdžiai užjaučiame vaiką ir jo artimuosius. Nė vienas vaikas neturi patirti baimės, skausmo ar pažeminimo ten, kur jam turėtų būti saugu.
Praėjusiais metais mūsų GPM kampanijoje skambėjo žinutė „mano vaikui čia ne vieta“. Ji atsirado ne atsitiktinai.
Per dažnai vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, auga girdėdami, kad jie yra nepatogūs, nesuprasti, nepriimti. O kai vaikas lieka nesaugus, atstumtas ar neišgirstas, pasekmės būna skaudžios.
Šiandien turime kalbėti ne tik apie vieną atvejį. Turime kalbėti apie tai, kokią aplinką kuriame savo vaikams. Ar tai vieta, kurioje kitoniškumas priimamas? Ar vieta, kurioje vaikas paliekamas vienas? Ar vaikas sulaukia pagalbos tada, kai jos labiausiai reikia.
Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, dažnai yra ypač pažeidžiami. Jiems gali būti sunkiau apsiginti, papasakoti, kas vyksta, ar būti išgirstiems laiku. Todėl mūsų – suaugusiųjų, mokyklų, institucijų ir visos visuomenės – pareiga yra ne stebėti iš šalies, o saugoti ir reaguoti.
Asociacijos atstovas dar 2024 metais teikė rekomendacijas reportaže minimai mokyklai kreiptis metodinės pagalbos į Įtraukties švietime centrą dėl pagalbos priemonių ir rekomendacijų šio vaiko ugdymo procesui. Deja, tenka apgailestauti, kad mokykla, mūsų žiniomis, nepasinaudojo siūloma pagalba.
Rytoj, minint Autizmo supratimo dieną, kviečiame neapsiriboti simboliniu palaikymu. Kviečiame kiekvieną – tėvus, mokytojus, mokyklų vadovus, specialistus, institucijas ir visą visuomenę – prisiimti atsakomybę už tai, kad nė vienas vaikas nejaustų, jog jam čia ne vieta.
Mūsų vaikai turi ne tik teisę būti priimti – jie turi teisę būti saugūs.
