Spalio 21–23 d. Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovės, valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil ir lėšų pritraukimo vadovė Beata Veselienė, dalyvavo Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) organizuotoje stažuotėje Suomijoje. Kristina stažuotėje dalyvavo kaip LNF Įtraukiojo švietimo komiteto ekspertė, o Beata – Užimtumo komiteto ekspertė.
Stažuotės metu atstovės lankėsi dviejose specializuotose profesinio mokymo įstaigose – „Live Vocational College“ ir „Kiipula Vocational College“, susitiko su Suomijos nacionalinės švietimo agentūros atstovais ir apsilankė regos negalią turinčių žmonių federacijos „Iiris“ centre. Jos iš arčiau susipažino su tuo, kaip Suomijoje organizuojamas profesinis mokymas jaunuoliams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kokius mokymosi kelius jie gali rinktis, kokia pagalba jiems teikiama ir kaip pasirengimas profesijai siejamas su savarankišku gyvenimu bei įsidarbinimu.
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil pabrėžia, kad svarbu ne tik susipažinti su kitų šalių patirtimi, bet ir atsakingai įvertinti, kaip ją pritaikyti Lietuvoje: „Ši stažuotė buvo prasminga galimybė pamatyti, kaip Suomijoje per daugelį metų buvo kuriama profesinio mokymo ir pagalbos mokiniams sistema, kokias galimybes ji suteikia ir su kokiais iššūkiais susiduria. Svarbu ne tik susipažinti su kitų šalių patirtimi, bet ir kritiškai ją įvertinti: suprasti, ką galime pritaikyti Lietuvoje, o ką galbūt verta daryti kitaip. Mūsų, kaip nevyriausybinių organizacijų, užduotis – šią patirtį panaudoti teikiant konkrečius siūlymus. Taip pat norėtųsi, kad už švietimo politiką atsakingos institucijos ne tik semtųsi kitų šalių patirties, bet ir paverstų ją realiais pokyčiais Lietuvoje.“
Beata Veselienė atkreipia dėmesį, kad skirtumai matomi ne tik finansavimo dydyje, bet ir tame, kaip planuojama pagalba bei derinamas skirtingų sistemų darbas: „Lietuvai trūksta ne tik pinigų, bet ir žinių, kaip juos panaudoti kuo veiksmingiau. Suomijos nacionalinė švietimo agentūra poreikius planuoja keleriems metams į priekį. Jaunuoliai gali įgyti profesiją nebekartodami to paties mokymosi kelio, o stažuotėje pristatyti įsidarbinimo rodikliai buvo aukštesni nei Lietuvoje. Suomijoje švietimo ir socialinės paslaugos veikia greta ir viena kitą papildo. Galbūt svarbu klausti ne tik, kiek daugiau lėšų reikia, bet ir kaip užtikrinti žmogui vientisą pagalbą.“
Dėkojame LNF už galimybę dalyvauti.
