1,2% GPM skirtas kompleksinei autistiškų vaikų įtraukčiai.

Už surinktas lėšas:

• Teikiamos konsultacijos tėvams: emocinė, ankstyvoji pagalba.  Sužinojus, kad vaikui nustatyta autizmo diagnozė, tėvai išgyvena sudėtingą laikotarpį, jiems trūksta žinių, palaikymo, pagalbos susidėliojant tolesnius žingsnius. Kad tėvai galėtų padėti savo vaikams, pirmiausiai turi būti suteikta pagalba jiems;
• Teikiamos konsultacijos tėvams: teisinė pagalba. Tėvai dažnai susiduria su iššūkiais, kai vaiką norima išmesti iš mokyklos, kai norima paskirti namų mokymą ar elgesio gydymą vaistais. Tik su kompetentingo teisininko pagalba galima padėti tėvams ir vaikams;
• Organizuojama stovykla vaikams: kartą metuose dvejose pamainose autistiškų vaikai su savo šeimomis praleidžia stovykloje prie jūros;
• Keliamos tėvų ir specialistų kompetencijos organizuojant mokymus.

Apie kampaniją 

Šiuo metu intensyviai kalbama apie įtrauktį ir toleranciją. Skamba daug gražių ir teisingų žodžių apie priėmimą, supratimą ir lygias galimybes. Tačiau realybėje kai kurios šeimos ir autistiški asmenys vis dar susiduria su skaudžiais stereotipais, diskriminacija ir patyčiomis. 

Kampanijos metu verbalizuojami tam tikros visuomenės dalies komentarai, su kuriais daugiau ar mažiau viešojoje ar socialinėje erdvėje tenka susidurti autistiškus vaikus, auginančioms šeimoms. Skaudžias frazes tenka girdėti ne vieną kartą, o žeidžia jos kiekvieną kartą labai stipriai. Siekdami kompleksiškų pokyčių, pirmiausiai turime pakeisti požiūrį.

Mamų parašytos pasikartojančios frazės – tai atsiprašymai ir žodžiai, kuriuos norėtų iš jų girdėti aplinkiniai. Šie žodžiai – tai pagalbos šauksmas, prašymas suprasti ir priimti. Gal jie pasirodys provokatyvūs – bet tai tik veidrodis, parodantis, kaip giliai įsišaknijęs nesupratimas ir empatijos trūkumas. Tikime, kad tam tikra visuomenės dalis susimąstys, kodėl toks požiūris egzistuoja ir ką reikėtų keisti, kad įtrauktis būtų ne tik žodis, bet ir realybė. 

• Užsidarysiu su savo autistu namie.

Autistiški asmenys niekuo neišsiskiria savo išvaizda. Tačiau tam tikrose situacijose kai kuriems gali būti būdingi pasikartojantys judesiai, garsai, stiprios emocijos, kai įvyksta perdegimas nuo aplinkos triukšmo. Jeigu tokias būsenas viešoje erdvėje pradeda komentuoti vieną, antrą, trečią kartą, tada tėvai pradeda vengti eiti į viešumą – jau geriau likti namie ir nesusidurti su kreivais žvilgsniais, patyčiomis. Niekada nežinai, kokį kelią eina tas žmogus ir viena frazė gali tiesiog įstumti į dar didesnę neviltį. 

• Atleiskit, turėjau pati suprasti, kad mano autistui čia ne vieta.

Viena mama iš Kretingos pasakojo, kaip visame mieste jos sūnui niekur nebuvo vietos, jis visur buvo netinkamas, nepageidaujamas. Ir tokių istorijų yra daug. Ne vieta darželyje, ne vieta mokykloje, ne vieta žaidimų aikštelėje, ne vieta kavinėje…. O ką būtų galima pakeisti, kad visiems užtektų vietos būti kartu? 

• Atsiprašau, kad dėl mano autisto kenčia normalūs.

Frazė atspindi dažnai nutylimą tikrovę – būtent taip kartais mąsto dalis visuomenės, kad autistiški asmenys yra problema, dėl kurios „normalūs“ žmonės patiria nepatogumų. Nuolatinis atskyrimas: „jie“ ir „mes“, „normalūs“ ir „kitokie“, „sveiki“ ir „ypatingi“. Visų pirma visi yra žmonės, visi su savo galimybėmis ir savo iššūkiais. 

Sunkiausia ne autizmas, o žmonių reakcija – skirkite 1,2% GPM autistiškų vaikų įtraukčiai.

Skirti 1.2% galite per tinklalapį https://deklaravimas.vmi.lt/

Pildydami paramos skyrimo formą FR0512 v.5, užpildykite visus būtinus laukelius:

1. Paramos gavėjo identifikacinis numeris (kodas): 303022421
2. Pavadinimas: Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“
3. E4 – įrašykite savo pasirinktą skiriamą procentą (daugiausiai – 1,2%)
4. E5 – įrašykite iki kada skiriate paramą (galima skirti 5 metams)