Pagrindinis meniu

Menų terapija

Nors menas senas kaip žmonija, tačiau apie gydomąjį meno poveikį kalbėti pradėta tik praėjusiame amžiuje. Meno terapijos terminą pasiūlė A. Hillas (1938) po to, kai sergančiųjų plaučių ligomis ligoninėje pastebėjo, kad piešimo procesas suteikia ne tik geras emocijas, bet ir skatina gijimą. Teigiamas meninės veiklos poveikis tampa dar ryškesnis, kuomet kalbame apie proto ar psichikos sutrikimus, psichologinių, elgesio ir emocijų sutrikimų turinčius asmenis. Visos meno priemonės (tapymas, lipdymas, muzikavimas ir kt.) suteikia saviraiškos galimybę, kuri žmonėms, turintiems minėtų sutrikimų dažnai yra ribota ar apsunkinta. Meno terapija akcentuoja žmogaus savigydos galimybes, orientuojasi į kiekviename žmoguje glūdintį vidinių jėgų ir sveikatos potencialą, tampriai susijusį su jo kūrybinėmis galiomis.

Savo kelią meno (dailės) terapija pradėjo kaip psichoterapinis metodas ir atspindėjo psichoanalizės pažiūras – G. Jungas prašė savo pacientus piešti sapnus, fantazijas, svajones, nes manė, jog meno priemone išreikštas simbolis turi ryšį su vidiniu žmogaus išgyvenimu. Dailės terapinis procesas pagrįstas tuo, kad reikšmingiausios žmogaus mintys ir pergyvenimai būdami pasąmoningos kilmės, gali būti greičiau išreikšti vaizdiniais, nei žodžiais. Kita meno terapijos pakraipa atspindėjo humanistinės (geštaltinės) terapijos mokyklų pažiūras, kurioms artimesnės meno terapijos grupės. Jose labai daug dėmesio skiriama grupės narių aktyvumui, įsitraukimui į meninės išraiškos procesą, pojūčių ir jausmų, kylančių piešimo metu, aptarimui; kiek mažiau – piešinių turinio prasmės analizei. Egzistenciškai orientuota meno terapija nukreipta į gilesnį egzistencinių problemų suvokimą: meilė, mirtis, kančia, laisvė, atsakomybė, prasmė – šiuos ir kitus pagrindinius išgyvenimus, meno terapija sušvelnina savo galimybe kalbėti apie juos simboliais ir metaforomis, išreiškiant juos grafiškai ir spalvomis, sumažindama kalbėjimo nerimą ir leisdama arčiau išgyventi jų buvimą.

Kam taikoma dailės terapija? Pasaulinėje ir Lietuvos praktikoje DT taikoma pačioms įvairiausioms visuomenės grupėms: neįgaliems vaikams ir suaugusiems, specialiųjų poreikių asmenims, priklausomybių turintiems, psichikos ligoniams, kaliniams, nėščioms moterims, asmenims, kurie siekia giliau save pažinti ir kt. Skirtingoms klientų grupėms taikomi vis kiti DT metodai. Pavyzdžiui ankstyvojo amžiaus vaikams dailės užsiėmimai gali būti taikomi kaip gausios jutiminės patirties laukas, smulkiosios ir stambiosios motorikos lavinimas, verbalinės raiškos skatinimas. Vėlesniais amžiaus tarpsniais specialiai nukreipti dailės užsiėmimai leidžia vaikams išreikšti savo vidinį pasaulį, jį suvokti, stiprinti savivoką, emocijų raišką, sąvokų formavimąsi. Specialiųjų poreikių vaikai šiuose užsiėmimuose turi galimybes lavinti motorinius įgūdžius, stiprinti erdvės suvokimą, savivoką, išreikšti negatyvius ir pozityvius išgyvenimus, labiau suvokti juos, lavinti kalbinę raišką. Kūrybiniame procese galima plėsti pažintines vaiko galimybes, toks procesas gali daryti įtaką raidai, esant jos sulėtėjimui.

Kita meno terapijos pakraipa, šokio terapija, savo kelią pradėjo XX a. Vokietijoje, kur ekspresionizmo dvasioje kūrėsi išraiškos šokio ir ritminės gimnastikos judėjimas, kuris nacionalizmo bangos buvo nublokštas į JAV. Šokis – viena seniausių žmogaus jausmų išraiškos formų, naudotas ritualiniais ir gydymo tikslais. Šokis nėra vien kūno judesys, tai ir neverbalinė komunikacija, galinti geriau nei žodžiai išreikšti asmeninę patirtį. Jį beveik visada lydi muzika, todėl šokio terapija yra multisensorinė – apima visus jutimus, netgi uoslę. Tai komunikacijos priemonė, leidžianti neverbaliai pasakyti tai, ko galbūt niekada nepasakytume balsu, todėl ji stiprina pasitikėjimą savimi, skatina savižiną, ir kaip niekas kitas apnuogina nemalonią tiesą, parodydama problemas, kurias reikia suvokti, išgyventi ir integruoti, arba pakeisti. Šokis atskleidžia tas asmenybės dalis, kurios buvo nesąmoningai slopinamos, o šokio terapija leidžia jas pažinti, suvokti ir integruoti. Šokio terapija yra kūrybinis procesas, kurio metu žmogus naujai pažvelgia į savo patirtį, pabando ją įsisąmoninti ir interpretuoti šokiu ir judesiu. Šokis padeda geriau suprasti ir išreikšti save, išlaisvinti pasąmonėje slopinamas mintis, kilusią įtampą paversti emocija, suteikti (savęs) pažinimo džiaugsmą, atsipalaiduoti.

Šokio terapijos nauda:
Šokis leidžia išlaisvinti užslopintus jausmus ir tyrinėti užslėptus konfliktus, kurie gali būti psichinės įtampos šaltiniu, sumažina įtampą fiziniame lygmenyje.
Šokis lavina kūno ir jo galimybių supratimą, praplečiant žinomų judesių repertuarą, lavinant koordinaciją ir harmoningą judesių atlikimą, tokiu būdu gerindamas fizinę ir emocinę sveikatą.
Šokis formuoja teigiamą požiūrį į savo kūną ir pagerina savęs vertinimą.
Šokis lavina bendravimo ir socialinius įgūdžius, padeda įveikti bendravimo barjerus.
Šokis formuoja grupinio darbo įgūdžius, lavina gebėjimą bendradarbiauti naudojant žaidimus, ritmiškų judesių išbandymą, eksperimentavimą su gestais ir judesiais, neverbalinį bendravimą.

Dar viena meno terapijos kryptis – muzikos terapija. Muzikos psichologinis, emocinis ir dvasinis poveikis padeda atgauti psichologinį ir fizinį balansą. Ji kaip neregimas tarpininkas padeda pažinti ir išreikšti save, kurti ir tvirtinti tarpasmeninius ryšius su kitais asmenimis bei grupe. Muzikinis bendradarbiavimas kūrybiškoje ir saugioje atmosferoje ugdo savitarpio supratimą, padrąsina pozityviems tiek individo, tiek ir grupės pokyčiams. Muzika gali būti instrumentas, padedantis fobijų kamuojamiems žmonėms. Novatoriškas ir eksperimentinis muzikos panaudojimas gali pagerinti klausos sutrikimus, disleksiją, dėmesio nepakankamumą, autizmą, kitas psichines bei fizines ligas ir sužeidimus.

Lietuvoje meno terapija pradėta taikyti 1990 metais. 1997 m. įsikūrė Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacija LDTTA, kurios tikslas suvienyti šioje srityje dirbančius žmones, organizuoti kvalifikacijos tobulinimo programas, siekti, kad dailės terapijos specialybė atsirastų ir Lietuvos aukštosiose mokyklose. 2004 m. išleistas knygos „Dailė kaip terapija. Dailės taikymo gydymui įvadas" vertimas iš anglų kalbos.

Didesnių ar mažesnių meno terapijos studijų galima rasti įvairiuose Lietuvos miestuose.

Vilniuje:

Vš. Į. Menų terapijos centras
Paco g. 4, Vilnius
Tel.: 8 650 99875;  8 652 92081
menuterapija@gmail.com
www.artmusictherapy.lt

 

Lietuvos muzikos terapijos asociacija
Miežių g. 8-15, Vilnius
Tel.: 8 699 01958
www.muzikosterapija.lt

 

Muzikos terapijos paslaugų centras
A. Jakšto g. 11-1, Vilnius
muzikos.terapija@gmail.com
http://centras.muzikosterapija.lt/

 

VšĮ Asmenybės ugdymo institutas "Rafaelis"
Mykolo Šulco g. 10, Vilnius
Tel.: 8 5 2637443
info@rafaelis.lt
www.rafaelis.lt

 

Kaune:

Art-terapija
Laisvės al. 46, Kaunas
Tel.: 8 601 97439
gita@art-terapija.lt             
www.art-terapija.lt

 


Kūrybinės raiškos centras "UNIQUM"
Žeimenos g. 56, Kaunas
Tel.: 8 37 333779, 8 617 27060
info@uniqum.lt
www.uniqum.lt