Pagrindinis meniu

ABA terapija

Taikomoji Elgesio Analizė (angl. Applied Behavior Analysis) – tai mokslas, kurio metodika, paremta žmonių ir kitų gyvų organizmų mokymosi procesų principais, yra nuosekliai taikoma siekiant pagerinti socialiai svarbų elgesį ir parodyti, kad būtent nuo šios metodikos ir priklauso teigiami elgesio pokyčiai.

(Cooper, Heron ir Heward, 1987)

ABA principai sėkmingai taikomi ir yra populiarūs įvairiose psichologijos srityse, pavyzdžiui psichoterapijoje, kognityvinėje elgesio terapijoje, dirbant su protiškai neįgaliais žmonėmis, psichiatrinių sutrikimų turinčiais žmonėmis, gydant priklausomybę, ir t.t. ABA taip pat sėkmingai taikoma edukologijoje, versle, gerontologijoje, sporte, medicinoje, ir kituose moksluose. ABA principais grįstos terapijos ir intervencijos yra efektyviausios siekiant pagerinti žmonių su Autizmu gyvenimo kokybę, mokinant juos gebėjimų padėsiančių prisitaikyti prie kasdieninės aplinkos ir gyvenimo visuomenėje.

ABA principai:

  • Pritaikomumo principas – ABA dėmesio centras - socialiai svarbus elgesys.
  • Elgesio principas – ABA tikslas – aiškiai pamatuojama elgesio kaita, ne tai ką klientas sako ar galvoja apie elgesį.
  • Analizės principas – ABA privalo būti analitiška, elgesio analitikas efektyviai kontroliuoja elgesį remdamasis elgesio funkcija, t.y. išsiaiškindamas elgesio priežastis ir pasekmes.
  • Technologijos principas – ABA specialistai nuolatos naudojasi tiksliomis metodikos taikymo gairėmis, terminais ir apibrėžimais.
  • Nuoseklumo principas – ABA intervencijose privaloma naudoti tik efektyvias, mokslo tyrimais įrodytas, metodikas.
  • Efektyvumo principas – ABA privalo būti efektyvi, t.y. nepageidaujamas elgesys yra pakeičiamas. Pavyzdžiui jei ABA taikymas pakankamai nepakeitė elgesio, vadinas ABA buvo nesėkminga.
  • Apibendrinimo principas – ABA taikymas turėtų vykti skirtingose žmogaus gyvenimo aplinkose, pvz. namie, mokykloje, išvykose; ir siekti  ilgalaikės įtakos.
  • Atsakingumo principas – ABA mokslas atsakingai ir kritiškai vertina savo pasiekimus ir nesėkmes, ir į tai atsižvelgdamas vysto ir tobulina metodikas.
  • Viešumo principas – ABA yra matoma ir vieša, t.y. elgesio pasikeitimus privaloma ir įmanoma atvirai paaiškinti.
  • Įvykdomumo principas – su tinkama priežiūra ir apmokymais ABA gali taikyti beveik kiekvienas norintis ir gebantis investuoti į tai laiko ir pastangų, t.y. nuo mokytojo ir tėvų iki paties mokinio.
  • Įgalinimo principas – ABA suteikia galimybę įvertinti intervencijos efektyvumą (pvz.: teigiamą elgesio kaitą, nuolatinius rezultatus, ir pan.), taigi ir nuolatos vystyti klientų pasitikėjimą šia metodika.
  • Pozityvumo ir optimizmo principas – tinkamai dirbant pagal ABA principais paremtą programą pageidaujami rezultatai pasiekiami mažais žingsneliais, pritaikomi natūralioje aplinkoje ir yra reikšmingi klientui ir jo artimiesiems.

(Baer, Wolf ir Risley, 1968; Heward ir kt. 2005)

ABA istorija ir raida

Ivan Pavlov, John Watson ir kitų biheivioristų - mokslininkų darbai buvo apibendrinti B.F. Skinner darbuose “The Behavior of Organisms” (1938) ir “Verbal Behavior” (1957). Skineris ir pasiūlė biheiviorizmą vadinti elgesio analize. 1965 metais Ole Ivar Lovaas pradėjo darbus, kuriuose bandė pritaikyti elgesio analizės principus mokinant vaikus turinčius Autizmą. Jis sukūrė ir aprašė („The Me Book“ 1981) mokymo programą bei mokymo metodus. Jo darbai padėjo pagrindus ABA (taikomoji elgesio analizė) terapijai, kuri iki šiol yra tobulinama daugelio mokslininkų bei praktikų.
ABA laiko bėgyje tobulėjo. Buvo atsisakyta bausmių taikymo mokymo procese, daugiau dėmesio skiriama sustiprinimo principams ir tinkamo elgesio mokymui. Buvo atsisakyta klinikinio mokymo modelio, ir pradėtas mokymas namuose įtraukiant šeimą, artimuosius, mokytojus. Išvystyta ABA taikymo etika – specialistai privalo pasirinkti efektyviausius tačiau mažiausiai atgrasius metodus.
Didžiausias pakeitimas buvo padarytas remiantis antrąja B.F. Skinerio knyga (“Verbal Behavior”), labiau kreipiant dėmesį kalbos ir socialaus elgesio vystymą, funkcionalių gebėjimų mokymus. Nuo tada atsirado pavadinimas AVB (Applied Verbal Behavior – taikomoji verbalinė terapija), bet dažniau sutinkame sutrumpinimą ABA/VB.
Šiuo metu pasaulyje ABA terapija taikoma įvairiais stiliais, pabrėžiant vienus ar kitus aspektus, bet esmė lieka ta pati – nepageidaujamas elgesys pakeičiamas pageidaujamu, klientą išmokinant funkcionalių gebėjimų, kuriuos jis galėtų pritaikyti savo aplinkoje. ABA teorija paremta daugybė terapijų skirtų padėti žmonėms su autizmu, pvz. elgesio modifikacija (behavior modification), Tikslus Mokymas (Precision Teaching), ankstyvosios intensyvios elgesio intervencijos (Early Intensive Behavior Intervention), Esminio Atsako mokymas (Pivotal Response training), PECS (Paveikslėlių pasikeitimo sistema), Pozityvi Elgesio parama (Positive Behaviour Support), žetonų sistemos, ir kt.
ABA terapijos kritikai daugiausia remiasi pirmaisiais Lovaas darbais, kurie buvo perdėm klinikiniai bei struktūruoti, ir ne be pagrindo atrodė gana grubūs. Šiais laikais ABA taikymas smarkiai ištobulintas, jis paremtas kliento individualumu, jam ir jo šeimai svarbiais tikslais, socialiai reikšmingų gebėjimų vystymu. Ypač svarbu natūralios aplinkos mokymas, nuoseklus pagalbos mažinimas ir savarankiškumo vystymas, stipriųjų kliento gebėjimų naudojimas silpnesniems gebėjimams lavinti.  
Šiuo metu yra vieninga ABA specialistų ruošimo ir sertifikavimo tarptautinė organizacija BACB (Behavior Analyst Certification Board®), kuri garantuoja aukštą ABA konsultantų paruošimo lygį.

ABA Terapijos procesas

Pabrėžiama, kad ABA yra procesas, nes tikros ir išliekančios pažangos galima pasiekti tik tada, kai neapsiribojama pamoka, o tų pačių ABA principų laikomasi visą dieną, įvairiose kliento aplinkose ir skirtingų jį supančių žmonių. Dėl šios priežasties itin svarbus ABA principus taikančių žmonių bendradarbiavimas, nuoseklus duomenų rinkimas ir nuolatinė programos peržiūra.
Probleminio Elgesio mažinimas visada turi būti paremtas Funkcine elgesio analize. Tai yra vaiko elgesio vertinimas, kurio metu nustatoma kokio tikslo siekdamas vaikas elgiasi vienaip ar kitaip. Ši analizė yra ABA variklis – jos pagalba nustatomi, ir vėliau koreguojami terapijos tikslai.
SEP modelis. Terapija grindžiama trimis elementais: Stimulas, Elgesys, Pasekmė. Norint pakeisti Elgesį, reikia keisti Stimulą ir Pasekmę, pvz. norint sustiprinti gebėjimą privaloma sukurti dažnas galimybes tam gebėjimui praktikuoti, už tai suteikti paskatinimą, ir vėliau mažinti pagalbą bei raginti savarankiškumą.
Terapijos intensyvumas ir lankstumas.  Norint pasiekti aiškių rezultatų rekomenduojama terapiją taikyti intensyviai, pvz.: su vaiku dirbti bent 30 valandų per savaitę. Tačiau nuosekliai taikant rekomendacijas visos dienos metu, gali pakakti ir mažiau intensyvaus darbo valandų, pvz. 10-20 valandų su terapeutu. Tokiu atveju labai svarbu, kad vaiko artimieji tinkamai taikytų ABA principus ir laikytųsi rekomendacijų kasdieninėje aplinkoje. Taikant ABA programą namuose labai svarbu, kad vaiko tėvai būtų apmokomi kaip šiuos principus taikyti kasdieną.
DTT (discrete trial teaching) – Diskrečių bandymų mokymas, kitaip intensyvių bandymų mokymas. Visas terapijos procesas yra suskaidomas į mažyčius terapinius ciklus, kuriuose pateikus stimulą (paliepimas, situacija), vaikas reaguoja demonstruodamas elgesį, į kurį sulaukia pasekmės (atlygio). Tai yra vienas diskretus mėginimas. Jų sistema sudaro terapiją.
Kaip jau buvo minėta, prieš pradedant terapiją, ABA konsultantas įvertina vaiko elgesį, išsiaiškina jo gebėjimus, ir raidos spragas. Taip pat nustatoma ką jam naudinga išmokti norint pagerinti jo paties ir jo šeimos gyvenimo kokybę, padidinti savarankiškumą ir sumažinti priklausomybę nuo aplinkinių ir globėjų . Įvertinama jo sugebėjimas bendrauti, fiziniai, vizualiniai bei kalbiniai sugebėjimai, ir t.t. Tuomet sudaroma programa – tikslai, kurių reikės siekti terapijoje.
ABA darbas prasideda nuo terapeuto susipažinimo su vaiku, jų susibendravimo. Terapeutas siekia, kad vaikas jį pažintų, išmoktų su juo žaisti ir džiaugtis jam rūpimais ir mėgstamais užsiėmimais ir veiklomis, suprastų, kad terapeutas yra smagių dalykų šaltinis. Labai svarbu nuo pačios pradžios sudominti vaiką, atrasti kas jį motyvuoja, ką jis mėgsta – tai būtina sėkmingo darbo garantija. Tada pradedamas darbas.
Pradžioje dirbama su vaiko stipriaisiais įgūdžiais (tai kas jam lengvai einasi), po to po truputį pradedama dirbti lavinant silpnąsias puses (maždaug trys ketvirtadaliai užduočių sudaro lengvi ir įdomūs užsiėmimai). Dažnai mokymas pateikiamas žaidimo forma. Pradžioje terapeutas mokindamas naują įgūdį daug sufleruoja, nukreipia, vėliau tos pagalbos kiekis palaipsniui mažėja. Užsiėmimai neturi sukelti vaikui streso ar įtampos.
Pradžioje naujas įgūdis mokinamas saugioje aplinkoje (namuose), vėliau vaikas mokinamas tą įgūdį pritaikyti kitoje, pvz. nemėgstamoje aplinkoje (kur daug žmonių ar pan.). Nuolatos keičiant aplinką vaikas įpratinta prie kaitos ir įvairovės.
Vaikams, kurių mąstyme dominuoja vizualiniai gebėjimai (tačiau ne visi autistai „mąsto paveiskliukais“) naudojami paveiksliukai – piktogramos. Kitiems vaikams reikia audio pagalbos. Šiais laikais dažnai pasitelkiamos kompiuterinės programos, pvz. programėlės planšetiniams kompiuteriams.
Pagrindinis ABA tikslas – kuo sėkmingesnė vaiko integracija į jo bendraamžių draugiją, jį supančią bendruomenę, savarankiškumo vystymas ir jo ir jo šeimos gyvenimo kokybės gerinimas.
Priklausomai nuo konkretaus vaiko problemų ABA padeda lavinti vaiko kalbą (net jei ir visai nekalba), smulkiąją ir stambiąją motoriką, lavina dėmesį, kantrumą, desentizuoja (nujautrina) jei vaikas kam nors yra per daug jautrus, pvz. triukšmui, nepažįstamoms vietoms, ir pan.

ABA Lietuvoje

Lietuvoje ABA terapiją pirmoji pradėjo taikyti Juratė Tender 2004 metais. Jos įkurta orgnizacija VšĮ “ISADD Lietuva” teikia paslaugas vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų.

Virginija Juškevičiūtė, kandidatė į BCBA sertifikaciją, nuo 2014 metų pavasario planuoja pradėti teikti ABA paslaugas Lietuvoje. Jos el. paštas: juskeviciutev@gmail.com.

LAA organizuoto ABA seminaro (2013-04-06) skaidres galite peržiūrėti čia.

Neturite galimybės samdytis ABA terapeutų? Gyvenate periferijoje? ABA terapijos mokytis bei savo vaikui taikyti galite ir patys. ABA terapijos žinios pravers ir tiems, kurie samdo ABA specialistus, nes ši terapija veiksmingiausia tuomet, kai taikoma ne tik pamokų metu, bet visoje kasdienėje veikloje.

Nuotoliniai ABA terapijos kursai:

Taikant ABA terapiją greičiausiai neapsieisite be PECS (Picture Exchange Communication System), tad siūlome pasižvalgyti dar ir čia: www.pecsusa.com